Gydytojai apie laboratoriją

Artūras Mockus:

Laboratorinių tyrimų pagalba padeda išsiaiškinti Jūsų negalavimų priežastis ir atsakyti į klausimus kodėl Jus vargina silpnumas, jėgų, energijos trūkumas, nuovargis, kosulys, nemalonūs jutimai pilve, alergija, kiti sutrikimai.

Laboratorija padidina tyrimų prieinamumą pacientams, kurie nori rūpintis savo sveikata profilaktiškai. Išaugęs tyrimų srautas diktuoja poreikį automatizuoti procesus laboratorijose, kad pacientai žymiai greičiau gautų kokybiškus tyrimų atsakymus ir galėtų užbėgti ligoms už akių.

ARTŪRAS MOCKUS, Gydytojas

Jūratė Karpovienė:

Tyrimo kelias prasideda nuo jį paskyrusio gydytojo galvos. Toje pačioje galvoje iš karto „užsimezga“ visas mąstymo voratinklis – ką darysiu kai gausiu rezultatus. Juk skiriant tyrimą, kažko tikimasi. Būna taip, kad rezultatas visai nepanašus į tai, ko tikėjaus. Tokiu atveju vėl iš naujo pergalvoju ar teisingai, ar laiku paskyriau, ar paskyriau tą tyrimą, ar tikrai išaiškinau pacientui kaip teisingai pasiruošti tyrimui, ar jis laikėsi tų nurodymų, kokie kiti išoriniai  veiksniai galėjo daryti įtaką netikėtiems tyrimo rezultatams ir vis tiek neradusi paaiškinimo, keliu telefono ragelį ir skambinu į laboratoriją, tariuosiu su laboratorinės medicinos gydytoju.

Kartais pajuntu, kad šeimos medicinos studijos negali aprėpti visko. Laboratorinė medicina – visai atskira sritis su gausybe informacijos. Su laboratorijos gydytojais atrandame tam tikrų veiksnių, kurie galėjo daryti įtaką tyrimų rezultatams, nusprendžiam kokius papildomus tyrimus būtų galima atlikti, kad situacija taptų aiškesnė.

JŪRATĖ KARPOVIENĖ, Gydytoja

Dangira Babenskienė:

Diagnozė – reiškia pažinimą. Diagnozuoti - tai pažinti pacientą. Šis pažinimas yra labai svarbus, lemiantis paciento likimą. Dėl neteisingos, pavėluotos ar netikslios diagnozės gali komplikuotis gydymas, o klaidingas ligos supratimas – pasibaigti paciento mirtimi. 

Laboratorinė diagnostika suteikia maksimaliai objektyvią informaciją apie paciento būklę, todėl laboratorinio tyrimo rezultatai padeda išvengti klaidų, patvirtinti arba atmesti prielaidas. Blogiausia – kai gydome „aklai“, skirdami, o vėliau keisdami vaistus, kurie pacientui nepadeda.

Laboratorinė diagnostika sparčiais žingsniais vystosi į priekį. Visiškai automatizuoti ir robotizuoti procesai, griežti standartai ir kokybės vadybos sistemos bei išaugusi kompetencija leidžia patikimai ir tiksliai pateikti tyrimų rezultatus. Tai gydytojams leidžia priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus.

DANGIRA BABENSKIENĖ, Gydytoja

Eglė Marciuškienė:

Laboratorinė medicina pasaulyje išlieka viena sparčiausiai besivystančių ir augančių krypčių, atveriančių naujų galimybių gydymui ir profilaktikai. Dėl to laboratorijos svarba išaugo.

Augame ir mes: nuolat atnaujiname ir modernizuojame laboratorijos įrangą, keičiame laboratorijos informacinę sistemą ir automatizuojame procesus. Per praėjusius ir šiuos metus įdiegėme daug naujų laboratorinių tyrimų, kurie tapo labiau prieinami Lietuvos pacientams. Labai stengiamės, kad tyrimai kainuotų mažiau, didėtų atliekamų tyrimų tikslumas, greitėtų tyrimų atlikimas ir atsakymų pateikimas, būtų prieinami nauji tyrimai ir kitos laboratorinės diagnostikos naujovės.

Be robotų tai pasiekti būtų daug sunkiau.

EGLĖ MARCIUŠKIENĖ, Gydytoja