Jūratė Karpovienė:

Tyrimo kelias prasideda nuo jį paskyrusio gydytojo galvos. Toje pačioje galvoje iš karto „užsimezga“ visas mąstymo voratinklis – ką darysiu kai gausiu rezultatus. Juk skiriant tyrimą, kažko tikimasi. Būna taip, kad rezultatas visai nepanašus į tai, ko tikėjaus. Tokiu atveju vėl iš naujo pergalvoju ar teisingai, ar laiku paskyriau, ar paskyriau tą tyrimą, ar tikrai išaiškinau pacientui kaip teisingai pasiruošti tyrimui, ar jis laikėsi tų nurodymų, kokie kiti išoriniai  veiksniai galėjo daryti įtaką netikėtiems tyrimo rezultatams ir vis tiek neradusi paaiškinimo, keliu telefono ragelį ir skambinu į laboratoriją, tariuosiu su laboratorinės medicinos gydytoju.

Kartais pajuntu, kad šeimos medicinos studijos negali aprėpti visko. Laboratorinė medicina – visai atskira sritis su gausybe informacijos. Su laboratorijos gydytojais atrandame tam tikrų veiksnių, kurie galėjo daryti įtaką tyrimų rezultatams, nusprendžiam kokius papildomus tyrimus būtų galima atlikti, kad situacija taptų aiškesnė.

JŪRATĖ KARPOVIENĖ, Gydytoja