Kodėl svarbu žinoti savo pulsą?

Kodėl svarbu žinoti savo pulsą?

Trumpiausias atsakymas – per dažnas pulsas ramybės būsenoje yra nepriklausomas širdies ligų rizikos faktorius. Kodėl? Ogi todėl, kad mes, žmonės, kaip ir visi gyvūnai, per savo gyvenimą esame ,,apskaičiuoti“ tam tikram širdies susitraukimų skaičiui. Statistika tokia: vėžlys, kurio širdis susitraukia kelis kartus per minutę gyvena šimtmečius, o pelytė, kurios širdis plaka 320–480 kartų per minutę – vos kelis metus.

Koks gi pulsas, o tiksliau širdies susitraukimų per vieną minutę dažnis žmogui geriausias?

Nustatyta, kad ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 50–70 kartų per minutę. Labai svarbu prisiminti, kad pulsą reikia skaičiuoti tik ramybės būsenoje, o ramybė, kaip jau esu rašiusi straipsnį apie arterinį kraujo spaudimą, turi būti ne tik fizinė, bet ir emocinė. Žmogus nėra mašina, ir į nervinę įtampą reaguoja taip pat kaip ir į fizinę, t. y., kyla arterinis kraujo spaudimas, dažnėja pulsas – visa tai yra normalu. Reikėtų sunerimti, jei fizinės ir psichologinės ramybės būsenoje šie rodikliai negrįžta į normą – pulsas dažnesnis nei 70 tvinksnių per minutę, o arterinis kraujo spaudimas – aukštesnis nei 140/85 mmHg. Šie skaičiai apytikriai ir nereikia galvoti, jei pulso dažnis 50 kartų per minutę yra labai gerai, o 49 – labai blogai. Mano ilgametė gydymo praktika rodo, kad žmogaus pulsas ramybės būsenoje ne retesnis kaip 40 tvinksnių per minutę dažniausiai nesukelia nemalonių jutimų, net jei fizinio krūvio metu pakankamai padažnėja. Padažnėjus pulsui dėl fizinio krūvio negalima vartoti vaistų, retinančių pulsą. Gydytojai tokių vaistų nepaskirs, bet būna, kad žmonės, neturėdami recepto, nusiperka nekaltai atrodančių preparatų, gundančiu pavadinimu ,,širdies lašai“ ir vartoja juos ne lašais, o arbatiniais šaukšteliais. Svarbu žinoti, kad širdies lašų sudėtyje yra gudobelės ekstrakto (lotyniškai Extr. Crataegi), kuris retina pulsą, todėl netinka žmonėms, kurių pulsas ramybės būsenoje retesnis nei 60 kartų per minutę, tačiau tinka tiems, kurių pulsas dažnesnis nei 70.
Reikėtų paminėti asmenis, kuriuos klaidina automatiniai arterinio kraujospūdžio matuokliai. Tokie matuokliai rodo pulsą, bet jo neskaičiuoja – parodo momentinį pulsą tą sekundę, kai baigiamas matuoti arterinis kraujo spaudimas. Jei tą sekundę širdis suplakė dažniau, gali parodyti per didelį širdies susitraukimų dažnį, jei po papildomo širdies susitraukimo buvo kompensacinė pauzė – retesnį. Kraujo spaudimo aparatai matuoja kraujo spaudimą vos keletą sekundžių, o ne visą minutę, todėl žmonėms, kurių širdies ritmas sutrikęs, negalima aklai pasitikėti pulso dažnio rodmenimis, kuriuos parodo automatinis arterinio kraujo spaudimo matuoklis, ypač jei tas skaičius atrodo keistai didelis ar mažas. Norint, kad rodmenys būtų tikslesni, pulsą ramybės būsenoje reikėtų skaičiuoti patiems: pakanka turėti laikroduką su sekundine rodykle, susirasti pulsą ties miego arterija kakle ir skaičiuoti visą minutę, nes kuo toliau nuo širdies ir kuo trumpesnį laiką skaičiuosite, tuo didesnė bus Jūsų skaičiavimo paklaida. O klaidingai nustačius širdies susitraukimų dažnį neįmanoma paskirti tinkamo gydymo.

Turbūt, dar kartą reiktų priminti, kad žmonėms, kuriems trinka širdies ritmas, nėra saugios alkoholinių gėrimų dozės, nes jų skilimo produktai, kurių nespėja ar nesugeba detoksikuoti kepenys, tiesiogiai toksiškai veikia širdį ir bet kokia dozė, net mažiausias gurkšnelis, gali trikdyti širdies ritmą.

Šį kartą savo straipsnelį norėčiau baigti linksmesne gaida kavos mėgėjams. Kava netrikdo širdies ritmo, kartais net palankiai jį veikia. Išgėrus daugiau kavos, gali atsirasti nebet nemiga ar nerimas. Vis dėlto yra žmonių, kurie nesijaučia gerai jos išgėrę. Tokiems žmonėms, be jokios abejonės, kavos gerti nereikia. Minėti faktai tik dar kartą patvirtina taisyklę, kad negali būti vieno recepto, tinkamo visiems žmonėms.

Comments are closed.