Antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai

Antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai

Antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai (ANCA) (ang. Anti-Neutrophil Cytoplasmic Antibodies) - yra imuninės sistemos pagaminami autoantikūnai, kurie atakuoja  organizmo baltymus. Imuninė sistema klaidingai suvokusi baltymus kaip svetimkūnius, pasiunčia neutrofilus (baltųjų kraujo kūnelių tipas), kad šie neutralizuotų pavojų. 

Padidėjęs ANCA kiekis randamas sergant:

  • Uždegiminėmis žarnyno ligomis
  • Glomerulonefritais (inkstų glomerulų uždegimas ir glomerulinių audinių išvešėjimas)
  • Autoimuniniu hepatitu
  • Krono liga
  • Įvairių formų autoimuninės kilmės vaskulitais (Wegener granuliomatoze, Churg Strauss sindromu, mikroskopiniu poliangitu)

Šių ligų patogenezė susijusi su  antineutrofiliniais citoplazminiais antikūnais (ANCA),  kurie aktyvuoja neutrofilus, didina jų gebėjimą jungtis prie epitelio ląstelių ir taip skatina uždegiminį procesą bei nekrotinius smulkiųjų kraujagyslių bei audinių pakenkimus.  Pažeidimai gali atsirasti įvairiuose organuose, būti  lokalūs arba sisteminiai, apimantys  plaučius, viršutinius kvėpavimo takus, inkstus.

Rekomenduojama ANCA tirti, derinant NIF (netiesioginės imunofluorescencijos) bei ELISA metodus:

c-ANCA (citoplazminiai) Ig prieš proteinazę 3

p-ANCA (perinukleariniai) Ig pireš MPO

atypic-ANCA (atipiniai c + p)

Pagrindiniai simptomai:

  • Bendras negalavimas
  • Regos sutrikimai (paraudusios, niežtinčios akys)
  • Pablogėjusi klausa
  • Temperatūra
  • Svorio kritimas, apetito stoka
  • Viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių pažeidimai (sinusitas, otitas, kosulys, kraujavimas iš plaučių)
  • Odos bėrimai ir/ar granulomos
  • Inkstų pažeidimai (šlapime randama baltymo, kraujo)