Antinukleariniai antikūnai

Antinukleariniai antikūnai

Antinukleariniai antikūnai (ANA) (angl. Anti-Nuclear Antibodies) – tai didelė grupė autoantikūnų nukreiptų prieš nuosavo organizmo ląstelių įvairias branduolio struktūras.

Sveikų žmonių imuninė sistema apsaugo nuo infekcijų gamindama antikūnus – specialius baltymus, kurie sugeba atpažinti virusus arba bakterijas ir juos sunaikinti. Imuninės sistemos dėka galime savarankiškai įveikti sunkias infekcijas. Tačiau kartais mūsų imuninė sistema pradeda kovoti prieš nuosavą organizmą. Tada gamina milžinišką antikūnų, vadinamų autoantikūnais, kiekį, kurie atakuoja nuosavus organus ir audinius.

Tokie imuninės sistemos funkcijos sutrikimai sukelia autoimuninę ligą.

Antinuklearinių antikūnų (ANA) atrankos tyrimas

Laboratorinių tyrimų metodais galima nustatyti ne tik ANA kiekį, bet ir ANA tipą – t. y. galima nustatyti, kokia nuosavo organizmo ląstelės dalis yra autoantikūnų taikinys.

Autoimuninių ligų požymiai ir simptomai:

  • silpnumas
  • nuovargis
  • subfebrili temperatūra
  • apetito stoka
  • neaiškios kilmės odos bėrimai
  • jautrumas saulei
  • šąlančios galūnės
  • sąnarių ir raumenų skausmas
  • sustingimas
  • opelės burnoje ir nosyje

Autoimuninės ligos diagnostika

Diagnozuojant imuninės sistemos ligas svarbu nustatyti antinuklearinius antikūnus (ANA). Rekomenduojama tyrimus atlikti dviem etapais:

I etapas – tiriama ar paciento kraujyje yra ANA autoantikūnų.

II etapas – ANA patvirtinamasis tyrimas

ANA aptinkami sergant: Šiogreno (Sjogreno) sindromu, sistemine sklerodermija, dermatomiozitu, vaskulitu, antifosfolipidiniu sindromu, sistemine raudonąja vilklige, lėtiniu aktyviu hepatitu, reumatoidiniu artritu ir kitomis mišriomis jungiamojo audinio ligomis.

Tyrimo vertinimas

Atliekant tyrimą vertinama, ar pacientas gamina didelį antikūnų prieš nuosavas ląsteles kiekį. Tai gali parodyti, kad pacientas serga autoimunine liga. Aptikus ANA, būtina atlikti kitus tyrimus.