Mažakraujystės tyrimai

Mažakraujystės tyrimai

Mažakraujystė arba anemija – patologinė būklė, kuriai būdingas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekio kraujyje sumažėjimas. Hemoglobinas ir eritrocitai yra būtini pernešimui ir audinių bei organų aprūpinimui. todėl sumažėjus jų kiekiui, prasideda hipoksija (lot. hypoxia) – deguonies badas. Tuomet alinamas visas organizmas, sutrinka širdies, plaučių, endokrininės bei virškinimo sistemų veiklos, lytinės funkcijos ir t. t.

Mažakraujystė yra dažna liga, kuria sergama nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar etninės grupės. Tačiau galima išskirti keletą rizikos grupių:

  • asmenys, turintys geležies ir vitaminų stoką;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (inkstų ligos, diabetas, vėžys, žarnyno uždegimai ir t. t.);
  • mažakraujystė yra paveldima šeimoje (tik tam tikros formos);
  • asmenys, sergantys lėtinėmis infekcijomis (ŽIV, tuberkulioze);
  • stiprus nukraujavimas dėl traumų ar operacijų.

Mažakraujystė gali būti skiriama į lėtinę ir ūminę. Lėtinė mažakraujystė vystosi be ryškių simptomų, kadangi juos „užmaskuoja“ lėtinių ligų (diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, vėžys) simptomai arba organizmas, per ilgą laiką, adaptuojasi prie mažakraujystės. Ūminė mažakraujystė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo. Be šių 2 plačių kategorijų, yra išskiriami keli mažakraujystės tipai, atsižvelgiant į ligą sukėlusias priežastis:

Mažakraujystės tipasAprašymasGalimos priežastys
Geležies stokos mažakraujystė Geležies stoka lemia hemoglobino sumažėjimą, dėl kurio sutrinka eritrocitų funkcijos Kraujo netekimas; dieta, kurioje mažaigeležies turinčių produktų; organizmas blogai įsisavina geležį.
Vitamino B stokos mažakraujystė Dėl vitamino B stokos (B12 ir folatų) sumažėja eritrocitų skaičius Sumažėjęs vitamino B įsisavinimas; dieta, kurioje mažaivitamino B turinčių produktų.
Aplazinė mažakraujystė Kaulų čiulpai nesugeba pakankamai kraujo kūnelių; kartais kyla dėl gyvybei pavojingų būklių. Vėžio gydymo padarinys; toksinų poveikis; autoimuniniai susirgimai; virusinės infekcijos.
Hemolizinė mažakraujystė Eritrocitai suirsta greičiau, nei juos gamina kaulų čiulpai Netinkamos kraujo grupės kraujo perpylimas; autoimuninės ligos; tam tikrų vaistų vartojimas.
Lėtinių ligų sukelta mažakraujystė Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai dėl kurių  nepasigamina organizmui reikalingas eritrocitų skaičius Inkstų ligos; reumatoidinis artritas; diabetas; tuberkuliozė; ŽIV; Krono liga; vėžys.

Nors mažakraujystės tipai yra labai skirtingi, tačiau jų simptomai gali būti labai panašūs. Dažniausiai pasitaiko šie:

  • nuovargio ir silpnumo jausmas;
  • energijos stoka;
  • galvos skausmai;
  • blyški oda;
  • svaigulys.

Kai mažakraujystė progresuoja, juntami „aštresni“ simptomai:

  • tirpimas ir šaltis galūnėse;
  • sunkėja kvėpavimas;
  • greitas ir neritmingas širdies plakimas;
  • krūtinės skausmas.

Keli rutininiai kraujo tyrimai padeda diagnozuoti mažakraujystę ir jos priežastis:

Tyrimo pavadinimas
vit B12 Vitaminas B12
Aktyvus vitaminas B12
FER Feritinas
FR Folinė rūgštis
TIBC Bendra geležies skiriamoji geba
Fe Geležis
Transferinas 
Transferino saturacija (įsotinimas)

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, asmens ligų istoriją, simptomatiką, papildomus tyrimus, galima nustatyti mažakraujystės priežastis ir parinkti tinkamą gydymo programą.

Mažakraujystės tyrimai, Mažakraujystės tyrimai, Mažakraujystės tyrimai