Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D  yra vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. šio vitamino mes gauname su maistu. D2 yra augalinės kilmės, o D3 - gyvulinės. Šis vitaminas dažnai yra vadinamas hormonu,dėl jo unikalių savybių. Paprastai jis yra prisimenamas, kai atsiranda bėdų dėl kaulų tvirtumo, kadangi padeda įsisavinti kalcį ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Tačiau pastaruoju metu literatūroje pasirodo vis daugiau straipsnių, kad vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui, bendram tonusui, depresijos prevencijai. Jis sumažina riziką susirgti daugeliu kitų ligų, kaip: alergija, gripas, diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nugaros skausmai, inkstų ligos, širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, aukštas kraujo spaudimas. Vitaminas D yra ypatingas, kadangi mažina kaulų lūžių riziką, stiprina imunitetą, gerina širdies funkciją ir greitina žaizdų gijimą.

Kodėl vitamino D trūkumas – šiaurės šalių problema?

Vitamino D hipovitaminozė, jo trūkumas, yra išskirtinai šiaurės šalių problema. Nors saulės trūksta, tiek šiauriniame, tiek ir pietiniame pusrutuliuose, tačiau pietų pusrutulyje nėra daug gyventojų, kurie kentėtų dėl saulės trūkumo dėl nutolimo nuo pusiaujo. Saulės trūkumo problemos labiausiai vargina Kanados, Airijos, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos, Pabaltijo, Rusijos ir Japonijos gyventojus.

Geografinė platuma, saulės spindulių kiekis ir vitaminas D: tropikai (0°-23°) – saulės pakanka ištisus metus; subtropikai (23°–35°) – didžiąją metų dalį saulės pakanka; vidurinės platumos (35°-50°) – saulės spindulių trūkumas; aukštutinės platumos (50°-70°) – itin mažai saulės spindulių.

Kaip daugelis tautų natūraliai apsisaugo nuo vitamino D trūkumo?

Daugelio šalių nacionalinėse virtuvėse yra daug riebios žuvies patiekalų, kur gausu ištirpusio vitamino D, kaip: Jungtinės Karalystės gyventojų pamėgta specialiai paruošta menkė (en. „Fish and Chips“), norvegai garsėja kokybiškai paruoštais žuvies taukais, suomiai ir švedai savo patiekaluose dažnai vartoja lašišą, japonai garsėja jūrinės kilmės produktais praturtintais „sushi“ patiekalais.

Kodėl vitamino D trūkumas išskirtinai Lietuvai aktuali problema?

Tarp Lietuvos tradicinių patiekalų yra daug riebių mėsos patiekalų su bulvėmis. Todėl daugelis lietuvių negauna sveikatai taip reikšmingo vitamino D su maistu. Saulės taip pat negauname daug. Diena čia gali siekti vos 7 val. Daugelis tamsiuoju metų laiku patiria lengvesnius ar sunkesnius depresijos simptomus.

Kokia yra statistika?

Lietuvoje, pagal „Endemik diagnostika“ laboratorijos (2012 m., imtis 240) duomenis, galima matyti, kad 76 % gyventojų turi  vitamino D deficitą (<20 ng/ml). Tokia vitamino D hipovitaminozė yra būklė, kada reikalingas gydymas. Šiuo atveju profilaktinės vitamino D dozės, kurios vartojamos siekiant palaikyti normalų vitamino lygį jau nebepakanka. Turint tyrimo duomenis, su receptu, skiriami ne papildai, o terapinės vitamino dozės, švirkščiamosios ampulės pavidalu.

Net 36 proc. iš besityrusių lietuvių vitamino D lygis yra kritinio deficito (<10 ng/ml), kada situacija primena visišką vitamino D nebuvimą organizme. Paprastai tada simptomai būna labai ryškūs, tik iki laboratorinio kraujo tyrimo nebūna aiški priežastis.

10 proc. turi vitamino D stoką (20-29 ng/ml), situacija dar pataisoma mitybos subalansavimu. 1000 tarptautinių vienetų (IU) vitamino D įsisavinant kasdien, per 3 mėn., pakelia vitamino D koncentracijos lygį kraujyje apie 10 ng/ml.

13 proc. turi optimalų vitamino D lygį (30-100 ng/ml).

Apie 1 proc. turi viršijantį normą, toksišką, vitamino D lygį – hipervitaminozę. Toksiškas lygis, dažnu atveju, pasireiškia kūdikiams, kurie yra itin jautrūs vitamino D įsisavinimui, kai nepaisoma vitamino D papildų dozavimo.

Kokie svarbūs moksliniai tyrimai yra atlikti?

Moksliškai įrodyta glaudus ryšys tarp dažniausios mirties priežasties – miokardo infarkto – ir vitamino D trūkumo. 2012 m. rugsejo 26 d. Peter Brøndum-Jacobsen žurnale „Thrombosis Vascular, Biology“ paskelbė Danijos vitamino D stebėjimo rezultatus. 10 170 žmonių stebėti 29 metus ir žiūrėta – ar turintys mažai vitamino D, turi tokią pačią riziką susirgti širdies ligomis, kaip ir turintys normalų vitamino D kiekį. Nustatyta, kad žmonių turinčių labai mažą vitamino D kiekį (<2,5 ng/ml) rizika susirgti išemine širdies liga ar miokardo infarktu yra stebėtinai didelė, net 81 proc. Toks pat rezultatas buvo gautas ir išanalizavus 17 mažesnio masto vitamino D tyrimų. Tai tik patvirtino Danijos stebėjimo duomenų patikimumą.

Kaip vitamino D lygį lemia metų laikai?

Be platumos, kurioje yra gyvenama, vitamino D lygis labai stipriai priklauso dar ir nuo metų laiko. Aukščiausias pikas pasiekiamas rugpjūčio mėnesį. Tik per patį piką, vasaros pabaigoje, trumpam, vidutinis vitamino D lygis siekia normą (30-100 ng/ml). Tuo tarpu deficitas trunka (<20 ng/ml) nuo spalio iki birželio imtinai. Po ilgo vitamino D „bado“ simptomai gali tęstis visą pavasarį ir vasarą arba pokyčiai, ypač dėl išretėjusių kaulų, gali būti jau ir nebeatstatomi.

Kokią įtaką daro žmogaus amžius vitamino D lygiui?

Laikui bėgant vitaminas D įsisavinamas vis sunkiau. Žmogaus raidos etapuose šio vitamino kiekio kritinis deficitas prasideda jau nuo 2 metų amžiaus. Jį patiria apie 14 % 2-5 metų amžiaus vaikų, 35 proc. 6-18 metų amžiaus paaglių, 41 proc. 19-59 metų amžiaus suaugusiųjų ir 46 proc. virš 60 metų esančių senjorų. Tam įtakos turi ne tik senėjimo procesai, bet ir vis didesnė dalis laiko, praleisto uždarose patalpose ar automobilyje, darbuojantis. Tiesa, pastaruoju metu ir vaikai vis mažiau laiko praleidžia bežaisdami lauke, saulės spinduliuose.

Kaip vitamino D lygį lemia odos spalva?

Balta oda sugeria daugiausia saulės šviesos ir gamina daugiausia vitamino D, tai natūralus baltaodžių prisitaikymas gyventi skurdžiai saulės spindulių gaunančiuose kraštuose. Ruda oda sugeria mažiau saulės šviesos ir gamina mažiau vitamino D. Tamsi oda sugeria mažiausiai saulės šviesos, todėl juodaodžiams sveikai gyventi, nuo pusiaujo stipriai nutolusiuose kraštuose, yra sunku.

Kaip vitamino D lygį lemia kremų nuo saulės vartojimas?

Kremai nuo saulės yra geras būdas apsisaugoti nuo nudegimo saulėje ir melanomos - odos vėžio. Tačiau jie labai apriboja galimybes gauti reikiamą kiekį ultravioletinių spindulių pasigaminti vitaminui D. Yra tam tikras „aukso vidurys“ kaip tinkamiausia elgtis, norint išvengti abiejų ligų: šiltuoju metų laiku reikėtų teptis kremu nuo saulės, pasideginus 15– 20 min., atidengus odą saulei, ypač blauzdas ir pilvą. Geriausia tai daryti, kai saulė arčiausiai zenito – tarp 11 ir 15 val.

Ką reikia žinoti motinoms?

Labai svarbu prisižiūrėti tinkamą vitamino D lygį nėščiosioms iki pagimdant, kadangi tai turės įtakos kūdikiui. Subalansuoti kiekiai leidžia kūdikiams gimti sveikiems, su stipria imunine sistema ir būti nealergiškiems. Tai taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.

Kaip pakelti vitamino D kiekį organizme?

Dažnais atvejais, esant nedidelei stokai, vitamino D kiekį gali sureguliuoti mityba. Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas organizmas įsisavina medžiagas individualiai ir vieniems reikia vartoti mažiau arba daugiau tam tikrų produktų, negu kitiems, kad pasiekti tą patį efektą. Vitamino D turi: lašiša, menkė, sardinės, skumbrė, krevetės, kiaušiniai, jogurtas, karvės pienas. Gali pagelbėti saikingas lankymasis soliariumuose. Daugiau vitamino D turi žuvies taukų maisto papildai, o gydantis hipovitaminozę skiriamas micelizuotas vandeninis vitamino D tirpalas arba koncentruota injekcija į raumenis.

Kas būna perdozavus vitamino D?

Vitamino D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti, kas yra žymiai retesnė problema už vitamino trūkumą. Su saulės spinduliais perteklius yra neįmanomas, dažniausiai tai nutinka vartojant papildus, skirtus vitamino D deficitui gydyti, tačiau nežinant šio vitamino realaus kiekio organizme. Perdozavus įvyksta hiperkalcemija, gali pasireikšti: anoreksija, šleikštulys, pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nuovargis, galvos svaigimas, šlapinimosi pagausėjimas, troškulys, prakaitavimas, galvos skausmai ar svorio netekimas.

Sostinės diagnostikos medicinos centras ir laboratorija kviečia

Atlikite objektyviausią vitamino D (D2-D3) tyrimą, kuriuo nustatomas tiek augalinės kilmės, tiek ir gyvulinės kilmės vitamino D lygis organizme. Taip tiksliai sužinosite grėsmes susirgti daugeliu su vitamino D stoka susijusių ligų, išsiaiškinsite galimas organizmo išsekimo priežastis bei būsite pareigingai atlikę vieną iš itin svarbių patikrų, skirtų Jūsų sveikatai!

Pasiruošimas tyrimui:

Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vitamino D papildų, kadangi tai gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo duomenis.