Širšės įgėlimas merginai sukėlė anafilaksinį šoką: išgelbėjo tik šalia buvę medikai

Vilnietė Lauryna teigė iki šiol daug laiko leisdavusi gamtoje ir net nenutuokė, kad čia ji gali susidurti su rimtu pavojumi savo gyvybei. Pasirodo, ji alergiška širšių įgėlimams. Įdomiausia, kad kai pirmą kartą įgėlus širšei ji bandė kreiptis į medikus, šie ją tik iškoneveikė. Antras kartas baigėsi laimingai tik todėl, kad medikai buvo visiškai šalia. Šią istoriją pakomentuoti paprašėme alergologės Violetos Kvedarienės.

Pirmą kartą medikė iškoneveikė, antras kartas nemelavo

„Pirmą kartą vapsva man įgėlė prieš šešerius metus. Tuomet pajutau, kad svaigsta galva, todėl išsikviečiau greitąją pagalbą. Po gerų 20 minučių atvykusi medikė man „atskaitė moralą“, kad be reikalo trukdau medikus ir demonstratyviai numetė tabletę raminamųjų – neva susiprask, kad tau negerai su nervais ir netrukdyk medikams dirbti. Pamenu, kad tikrai pagalvojau, jog perdėtai sureagavau, nors dabar jau žinau, kad buvau teisi ir turėjau netgi labiau suklusti, kad mano kūno reakcija į širšės nuodus nėra įprasta“, – pasakojo Lauryna.

Mano būklė pradėjo blogėti žaibo greitumu. Atsistojusi pajutau, kad tirpsta kojos ir rankos, sunku orientuotis, pradėjo temti akyse.

Šis įvykis merginai jau buvo išgaravęs iš galvos, kol neseniai vykusiame festivalyje „Mėnuo juodaragis“ širšė jai įgėlė antrą kartą.

„Imdama už kuprinės pajutau aštrų skausmą – širšė įgėlė į pirštą. Nesitikėjau, kad šis įgėlimas kaip nors paveiks mano savijautą, tiesiog buvo pikta dėl ne vietoje pasitaikiusios širšės ir mano neatidumo. Tačiau labai greitai situacija ėmė keistis: pajutau spaudimą gerklėje, vis smarkiau ėmė veržti gerklę, darėsi sunku kvėpuoti. Supratau, kad tuoj pat reikia ieškoti festivalyje budinčių medikų palapinės.

Tačiau mano būklė pradėjo blogėti žaibo greitumu. Atsistojusi pajutau, kad tirpsta kojos ir rankos, sunku orientuotis, pradėjo temti akyse. Paeiti jau negalėjau. Tik pamenu, kad stovėjau rankas atrėmusi į kelius ir kartojau sau mintyse, kad tik nenualpčiau. Tuo tarpu draugas, pamatęs, kas su manimi darosi, pats nubėgo ieškoti medikų palapinės, o grįžęs mane ten tiesiog nunešė“, – toliau dėstė mergina.

Buvo rimtai sunerimusi dėl savo gyvybės

Palapinėje jai tuoj pat buvo suleista adrenalino ir vaistų nuo alergijos. Tuo metu ją pykino, labai skaudėjo galvą. Apatinis jos kraujospūdžio rodiklis siekė vos 40. Maždaug per valandą Lauryna atsigavo, nors ir vėliau visą parą jautėsi gana prastai.

„Niekada nebuvau taip smarkiai išsigandusi. Regis, dėl savo būklės net nesugebėjau deramai padėkoti festivalyje budėjusioms medikėms“, – apgailestavo Lauryna. Mergina nenori nė pagalvoti apie tai, kaip klostytųsi įvykiai, jei šalia jų nebūtų buvę.

Grįžusi į Vilnių ji iš karto apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri liepė savaitę gerti vaistus nuo alergijos ir išrašė adrenalino, kurį nuo šiol turės visada nešiotis su savimi.

Pirmieji anafilaksinio šoko simptomai

Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos alergologės-klinikinės imunologės, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės doc. Violetos Kvedarienės, anafilaksinis šokas, kuris ir įvyko Laurynai, yra viena iš greito tipo alerginių reakcijų.

Tai alerginės reakcijos, kurios įvyksta maždaug iki valandos nuo susidūrimo su alergenu. Kartais šios reakcijos būna labai pavojingos ir labai greitos – gali prasidėti po kelių minučių ar net kelių sekundžių. Ir žmogui, ir gydytojui tai sudėtinga situacija, kuri reikalauja greitų sprendimų ir užtikrintų veiksmų.

„Pirmiausiai žmogus pradeda rausti – parausta delnai, padai, jie pradeda niežėti, gali berti pūkšlėmis visą kūną, ima trūkti oro, kartais prasideda sloga ir švokštimas krūtinėje, svaigsta galva dėl greitai mažėjančio kraujo spaudimo. Tai pavojingos anafilaksijos pradžia. Pirmoji pagalba tokiu atveju – adrenalinas. Šiais laikais Lietuvoje jau yra ir autoinjektorius, kurį žmogui, jau vieną kartą turėjusiam tokią alerginę reakciją, reikėtų su savimi visur nešiotis, kad iš karto galėtų susileisti į raumenis vaisto, vos tik prasidėjus aprašytai reakcijai: kuo greičiau, tuo geriau.

Minėtas pieštukas patogus tuo, kad užtenka nuimti jo galvutę ir įsidurti į šlaunį. Mat prasidėjus anafilaksiniam šokui, svarbu labai greitai susigaudyti, kas vyksta ir kaip sau pagelbėti. Deja, būna ir tokių pavojingų reakcijų, kurios baigiasi mirtimi, net kai suteikiama tinkama pagalba ir laiku“, – aiškino specialistė.

Kiekviena nauja reakcija – stipresnė už buvusią

Beje, po pirmo įgėlimo retai kada būna labai stipri alerginė reakcija, bet atsiradus išplitusiam po visą kūną bėrimui, kad ir nedideliam galvos svaigimui arba kūno tinimui, būtina taip pat kreiptis į specialistą, kadangi šie simptomai byloja apie tai, kad kitas įgėlimas gali būti gerokai pavojingesnis. Jei žmogus turi genetiškai paveldėjęs šios rūšies alergiją, kiekvienas naujas įgėlimas sukelia vis stipresnę reakciją.

Jeigu vien tik įgėlimo vietoje atsiranda paraudimas ar patinimas, tai normali vietinė reakcija, nes vis dėlto į organizmą patenka vabzdžio nuodų. Tokiu atveju galima patepti niežulį slopinančiu tepalu ir, jei raudimas ir tinimas platus bei varginantis, išgerti alergiją slopinančią tabletę.

Po mėnesio patartina išsitirti

Žmonėms, kuriems jau vieną kartą įvyko anafilaksinė reakcija, V.Kvedarienė po gero mėnesio, bet ne vėliau kaip po pusmečio pataria kreiptis į specialistą, kad šis įvertintų naujos anafilaksinės reakcijos riziką.

Jei žmogus turi genetiškai paveldėjęs šios rūšies alergiją, kiekvienas naujas įgėlimas sukelia vis stipresnę reakciją.

„Nesudėtingu atveju, ūmiu periodu būtinąją pagalbą suteiks bet koks gydytojas, net pats žmogus sau gali padėti. Sudėtingesniu atveju, kai pirmos pagalbos vaistai nepakankamai veiksmingi, nes šokas gali būti ir labai sunkus, kviečiami greitosios pagalbos specialistai, žmogaus būklė bent parą stebima ligoninėje, be adrenalino skiriami kiti vaistai nuo alergijos, taip pat hormoniniai vaistai, lašinami skysčiai, kad būtų palaikomas kraujospūdis ir normalizuojama visų organų veikla.

Tačiau tiksli alergologinė diagnostika galima ne anksčiau kaip po mėnesio, nes įvykus anafilaksinei reakcijai mobilizuojasi visos imuninės ląstelės, vyksta vadinamoji „plato“ fazė, be to, būna panaudota vaistų, dalis kurių veikia ilgai“, – teigė pašnekovė.

Tam tikrais tyrimais (specifiniai kraujo tyrimai, odos alergijos mėginiai, molekulinė diagnostika) galima nustatyti, kiek tam tikrų imunoglobulinų, šiuo atveju – susijusių su alergija bičių ir širšių įgėlimais, cirkuliuoja žmogaus organizme, t. y. kaip stipriai organizmas įsijautrinęs. Tuomet sprendžiama, ar verta taikyti gydymą, kad tokios reakcijos nesikartotų. Šiais laikais, alergologės teigimu, gydymas jau yra. Tai tuos pačius alergenus naudojanti imunoterapija.

Yra pavojingas, bet efektyvus gydymas

Pasak medikės, imunoterapija vabzdžiams yra viena efektyviausių. Jos efektyvumas siekia iki 90 proc. Tačiau tai pavojingas gydymas, kadangi kiekviena alergenų injekcija, net visiškai maža dozė, gali vėl sukelti anafilaksinį šoką. Todėl šis gydymo metodas taikomas tik prižiūrint specialistui alergologui.

Imunoterapijos metu organizme suformuojamos jo paties imuninės ląstelės, kurios pačios apsaugo organizmą nuo alerginės reakcijos. Tiesa, tai ilgas, brangus ir kruopštus gydymas, trunkantis 3–5 metus, tačiau jis gali išgelbėti žmogui gyvybę.

„Lietuvoje imunoterapija nuo vabzdžių taikoma daugiau nei trejus metus. Jau yra žmonių, baigusių šį gydymą. Gydymo pabaigoje galima patikrinti jo efektyvumą provokaciniu mėginiu, kai gydytojui prižiūrint leidžiama bitei ar širšei vėl įgelti. Taip ir gydytojas, ir pacientas įsitikina, kad įgėlimo galima daugiau nebijoti“ – sakė V.Kvedarienė.

Šaltinis: 15min.lt

Comments are closed.